starblė

starblė̃ sf. (4) LD167, Slm, (3) Klt; Kos54, L žr. sterblė: 1. To boba par star̃blę pieną košia Pnd. Starblė̃j ana jį nešiojos nešiojos, paki užugdė Klt. | Stárblę sudarau, parodžiu, i lekia antės [lesti] Klt. ^ Vaikai – kol starblėj laikai, o kai paleidi iš starblės, nesugauni kai varlės LTR(Kp). 2. Ds Pilną stárblę pririnkau bulbų Klt. Va star̃blę pririnkau žuvų Tvr.

◊ starblėjè parsinèšti mergaujant susilaukti kūdikio: Tegul ana prisižiūri savo dukterį, kad starblė̃j neparsinèštų Lel.